Knygos, vedančios į mirtį?

Buvau normali (?) šešiolikos metų mergina...  

Perėjau į naują mokyklą. Tada įvyko lūžis. Buvau 1.71 cm ūgio panelė, kuri svėrė 70kg. Gali atrodyti daug, bet niekas neatspėdavo kiek sveriu - kartelė aukščiau šešiasdešimt nepakildavo. Atėjus į naują mokyklą, į naują klasę pamačiau, kad visos klasės merginos yra SMULKESNĖS už mane, išskyrus vieną. Ji buvo storesnė, tai glostė savimeilę, bet vis dėlto, aš storumo skalėje sekiau paskui ją. "Negerai",- pagalvojau. Nesusiradau krūvos draugų, tai man irgi nepatiko. Man atrodė, kad visi jų turi, o aš ne. "Negerai",- dar sykį pagalvojau.Norėjau susirasti vaikiną! Oi, kaip man trūko artimo žmogaus šalia... Aš esu iš tų žmonių, kuriems nuolat reikia dėmesio, šilumos, o kai jų nėra - neviltis. Tada pradėjau savo dietą. Savaitė praėjo, pokyčių nebuvo, teko dietą griežtinti - pusryčiai (kiaušinis, varškės sūrelis ar krabų skonio lazdelės) ir obuoliai buvo visas dienos maistas. Praėjo dar viena savaitė ir nebuvau tokia, kokia norėjau būti. Viskas, nuo šiol jokių pusryčių - vien tik OBUOLIAI. Be to, buvau skaičiusi, kad tokia "dieta", labai atjaunina žmogaus organizmą. O tada po savaitės ir pasirodė pokyčiai. Tai buvo moralinė pergalė prieš visus ir prieš save. Buvo taip gera jausti, kad nyksti kiekvieną sekundę, kad tapau ŽIEMOS MERGAITE. Turbūt nedaugelis žino ką tai reiškia. "Žiemos mergaitės" - tai knygos, apie anoreksijos ištiktą merginą, pavadinimas. Perskaičiusi šią knygą pati tapau žiemos mergaite, jėėga...